\p Ruth 2.0: \c 2 \p \p Ruth 2.1: \v 1 Noomės giminaitis iš vyro pusės buvo Boozas, pasiturintis vyras iš Elimelecho giminės. \p Ruth 2.2: \v 2 Moabitė Rūta tarė Noomei: „Leisk man eiti į lauką varpų rinkti, kur man leis“. Noomė sakė: „Eik, mano dukra“. \p Ruth 2.3: \v 3 Nuėjusi ji rinko varpas paskui pjovėjus. Jai pasitaikė rinkti lauke, kuris priklausė Boozui iš Elimelecho giminės. \p Ruth 2.4: \v 4 Kaip tik tuo metu Boozas atėjo iš Betliejaus ir pasveikino pjovėjus: „Viešpats su jumis“. Tie jam atsakė: „Telaimina tave Viešpats“. \p Ruth 2.5: \v 5 Tada Boozas paklausė pjovėjų prižiūrėtoją: „Kas šita moteris?“ \p Ruth 2.6: \v 6 Prižiūrėtojas atsakė: „Ji yra moabitė, atvykusi su Noome iš Moabo krašto. \p Ruth 2.7: \v 7 Ji prašė: ‘Leisk man rinkti paskui pjovėjus nukritusias varpas’. Ji atėjo ir buvo čia nuo ryto iki dabar, tik trumpam buvo parėjusi į namus“. \p Ruth 2.8: \v 8 Boozas tarė Rūtai: „Klausyk, mano dukra! Neik rinkti į kitą lauką ir nesitrauk iš čia, bet pasilik prie mano moterų. \p Ruth 2.9: \v 9 Sek paskui pjovėjus. Aš įsakiau jaunuoliams tavęs neliesti. Ištroškusi eik prie ąsočių ir gerk tai, ką pjovėjai geria“. \p Ruth 2.10: \v 10 Ji puolė veidu į žemę ir, nusilenkusi iki žemės, klausė: „Kodėl tu man toks malonus ir atkreipei dėmesį į mane, nors esu svetimšalė?“ \p Ruth 2.11: \v 11 Boozas atsakė jai: „Man viską papasakojo, kaip tu, tavo vyrui mirus, elgeisi su anyta ir kaip palikusi tėvą, motiną ir gimtąją šalį, atvykai į tautą, kurios anksčiau nepažinai. \p Ruth 2.12: \v 12 Teatlygina tau Viešpats už tai, ką padarei, ir teduoda tau pilną užmokestį Viešpats, Izraelio Dievas, po kurio sparnais atėjai prisiglausti“. \p Ruth 2.13: \v 13 Ji atsakė: „Mano viešpatie, kad tik rasčiau malonę tavo akyse. Tu paguodei mane, draugiškai kreipdamasis į savo tarnaitę, nors neprilygstu tavo tarnaitėms“. \p Ruth 2.14: \v 14 Valgant Boozas jai tarė: „Ateik čia, valgyk duonos ir padažyk savo kąsnį vyne“. Ji atsisėdo šalia pjovėjų, o jis padavė jai paskrudintų grūdų. Ji pavalgė, o kas liko, pasilaikė. \p Ruth 2.15: \v 15 Kai ji kėlėsi rinkti, Boozas įsakė savo tarnams: „Leiskite jai rinkti tarp pėdų ir nepriekaištaukite. \p Ruth 2.16: \v 16 Iš pėdų tyčiomis ištraukite ir palikite jai, kad galėtų rinkti; nedrauskite jai“. \p Ruth 2.17: \v 17 Ji rinko iki vakaro. Surinktas varpas iškūlė ir buvo arti efos miežių. \p Ruth 2.18: \v 18 Parėjusi į miestą, ji parodė savo anytai, kiek pririnko. Be to, padavė jai likusį maistą, kurį buvo pasilaikiusi. \p Ruth 2.19: \v 19 Anyta jos paklausė: „Kur tu šiandien rinkai? Tebūna palaimintas tas, kuris atkreipė dėmesį į tave!“ Ji papasakojo savo anytai, pas ką dirbo, ir pasakė, kad to vyro vardas Boozas. \p Ruth 2.20: \v 20 Noomė tarė savo marčiai: „Viešpats telaimina jį, nes jis išliko malonus gyviems ir mirusiems. Be to, tas vyras yra iš mūsų giminės, vienas iš artimiausių mūsų giminaičių“. \p Ruth 2.21: \v 21 Rūta sakė: „Jis man patarė laikytis prie jo pjovėjų iki pjūties galo“. \p Ruth 2.22: \v 22 Ir Noomė tarė savo marčiai Rūtai: „Gerai, mano dukra, kad eini su jo tarnaitėmis. Kitame lauke tave galėtų įžeisti“. \p Ruth 2.23: \v 23 Ji laikėsi prie Boozo tarnaičių rinkdama varpas, kol pasibaigė miežių ir kviečių pjūtis, ir gyveno su savo anyta.